Ir nedideliame šilumos ūkyje rūpesčių netrūksta

– Kelias iki dabartinės UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ buvo ilgas ir vingiuotas, – prisimena generalinis direktorius Leonas Cijūnėlis. – Pačioje pradžioje, beveik prieš trisdešimt metų, priklausėme Komunalinių įmonių kombinatui ir vadinomės Ignalinos jungtinių katilinių ir šiluminių tinklų direkcija. Po ketverių metų tapome Respublikinio gamybinės ir šiluminės energijos tiekimo susivienijimo padaliniu. Reorganizavus minėtą susivienijimą, susikūrė įmonė „Šiluma“, kuri gyvavo iki 1994 m. Visus Lietuvos rajoninius šilumos tinklus suskirsčius pagal regionus, „Ignalinos šilumos tinklai“ buvo perėję į SPAB „Vilniaus šilumos tinklai“ pavaldumą. O savarankišką ūkinę veiklą pradėjome prieš aštuonerius metus, t. y. 2000 m. rugpjūčio viduryje.

Kaip sako įmonės vadovas, lyginant su kitais šalies rajonais, Ignalinos šilumos ūkis nedidelis ir aptarnaujama zona, ir turimais tinklais, ir pačia materialine-technine baze. Bet rūpesčių ir darbų netrūksta, tik spėk suktis.

Bendrovės šilumos ir karšto vandens tiekimo tinklų ilgis šiuo metu yra apie 7,4 km., iš jų 6,5 km Ignalinos mieste ir 1,9 km Vidiškių kaime. Ignalinos  mieste  gyvena daugiau kaip  6 tūkst. gyventojų, tad čia ir turima daugiausia šilumos ir karšto vandens vartotojų, t.y. 1904. Iš viso UAB Ignalinos šilumos tinklai aptarnauja 2260 šilumos ir karšto vandens vartotojų.   Gyventojams tiekiama 70% šilumos ir karšto vandens, kitiems vartotojams – 30%.
 Prieš 13 metų Ignalinos šilumos tinklai šilumą tiekė Ignalinos ir Dūkšto miestams, taip pat Kaniūkų gyvenvietei. Tuo metu dviejose Ignalinos ir vienoje Dūkšto katilinėje buvo naudojamas krosnių kuras, Kaniūkų katilinėje – mazutas. Krosnių kuro kasmet tekdavo sunaudoti apie 7000 t, mazuto – 645 t. Savikaina tada buvo 31,17 ct/kWh. Mažinant išlaidas ir nuostolius teko uždaryti nuostolingą Kaniūkų katilinę gyventojams išmokant kompensacijas. Ignalinos katilinėje Nr. 2 pirmą kartą buvo atlikta kapitalinė rekonstrukcija investuojant apie 700 tūkst. Lt. Čia vietoj krosnių kuro buvo pradėtas naudoti mazutas. Krosnių kuro anksčiau prireikdavo 2978 t, mazuto – 839 t. Šilumos gamyba išaugo iki 37,7 tūkst. MWh.

Investicijos ir rekonstrukcijos

Kaip sako pats Leonas Cijūnėlis – šilumininkas veteranas, šioje energetikos sistemoje dirbantis jau 30 metų. Daug metų vadovauja Ignalinos šilumos tinklams. Todėl jam gerai žinomi nelengvi įmonės modernizavimo žingsniai.

– Prieš 10 metų SPAB „Vilniaus šilumos tinklai“, Ignalinos rajono savivaldybei tarpininkaujant, iš Švedijos nacionalinės energetikos agentūros (STEM) gavo 6,5 mln. Lt paskolą. Tai buvo pirmoji didelė investicija, leidusi pradėti labai reikšmingą projektą. Pagal jį, uždarius katilines Nr. 1 ir Nr. 2, šiluma vartotojams turėjo būti tiekiama iš vienos (centrinės) katilinės. Eksploatuojant senesnes katilines kasmet buvo sunaudojama 1532 t krosnių kuro ir 2498 t mazuto. O naujoje katilinėje pagrindinis yra vietinis kuras: medžio skiedros ir pjuvenos. Kartu buvo siekiama mažinti šilumos energijos savikainą, taip pat katilinės išmetamų kenksmingų teršalų kiekį.

– Galime pasigirti, kad ignaliniečiai Lietuvoje pirmieji ėmėsi tokių darbų, pirmieji pradėjo kurui naudoti medžio atliekas. Tai buvo gal ir neįprastas, bet vėliau visais atžvilgiais pasiteisinęs kuras, – pasakoja generalinis direktorius L. Cijūnėlis. – Du garo katilai buvo pervesti į vandens režimą. Sumontavus automatizuotą 6 MW AB „Kazlų Rūdos metalas“ pagamintą pakurą, katilas DE-16/14 pritaikytas kūrenti medžio atliekomis. Visa hidraulika, automatika, kompiuterinė įranga, oro tiekimo ventiliatoriai, dūmsiurbliai, sukomplektuoti su dažnio keitikliais, gauti iš Švedijos.
Projektuojant katilą, talkino Švedijos firmos „AF Energikonsult“ specialistai. Darbus atliko firma HOTAB kartu su AB „Kazlų Rūdos metalas“ ir UAB „Estinos Arka“ bei UAB „ALVORA“.

Katilinėje sumontuota šiuolaikinė įranga: plokšteliniai šildytuvai, siurbliai, cheminio vandens apdorojimo, nugeležinimo įranga, elektros varikliai turi dažnio keitiklius. Avariniam elektros dingimo atvejui sumontuota dyzelinė 48 kW elektrinė.
 Dabar vietiniu kuru – mediena per šildymo sezoną pagaminama apie 35 MWh šilumos. Tai sudaro apie 100% visos šiluminės energijos.
Kaip sako pašnekovas, mažinant brangių naftos produktų sunaudojimą, rekonstruota ir Dūkšto katilinė, joje sumontuoti du mediena kūrenami katilai VŠK-31. 150 tūkst. Lt investicijos atsipirko per metus.

Pagal Suomijos kompanijos ELECTRO WATTEUONO investicinį projektą modernizuotas Vidiškių gyvenvietės šilumos ūkis. Čia rekonstruota katilinė, modernizuoti šilumos mazgų šildomi objektai, atsisakant karšto vandens tinklų. Rekonstravus šilumos mazgus šilumos nuostoliai nuo 48% sumažėjo iki 29%.

UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ prieš pusantrų metų pradėjo ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos nacionalinio biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Ekologiškai švarių technologijų diegimas šiluminės energijos gamybai ir dūmų valymui UAB „Ignalinos šilumos tinklai“ katilinėse“. Šio projekto tikslas –Ignalinos miesto vartotojams energiją tiekti stabiliai, patikimai, lanksčiai ir prieina kaina.
Šiemet birželio pradžioje projektas užbaigtas. Buvo įrengti 107 modernūs individualūs šilumos punktai, kurie padidins šilumos tiekimo patikimumą vartotojams, sudarant galimybes taupyti šiluminę energiją. Įrengtas kondensacinis ekonomaizeris sumažins  kuro vartojimą bei padidins atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo šilumos gamybai efektyvumą.

Per metus numatoma sutaupyti iki 1600 MWh šilumos. Šilumos gamybos sąnaudas šiluminės energijos vienetui pagaminti sumažės 43,8%, o vartotojų šildymo sąnaudos iki 15%.

Generalinis direktorius L. Cijūnėlis įsitikinęs, kad šio projekto metu modernizuota katilinė ir decentralizuotas karšto vandens tiekimas sudarys palankias sąlygas patikimam tinklo darbui ir efektyviam vartotojų aprūpinimui šiluma.
Pigiausias ir ekologiškai švariausias kuras – mediena

– Optimalūs sprendimai gimsta ne iš karto, – kalbėdamas apie įmonės darbus ir problemas sako L. Cijūnėlis. – Tenka ir suklysti, nusivilti, ieškoti naujų variantų. Tik jokiu būdu nevalia sustoti, nes pats gyvenimas diktuoja ir technines, ir ekonomines naujoves.
Daug ir ilgai vargome kaitaliodami kuro rūšis. Savo katilinėse naudojome ir krosnių kurą, kai jo nebūdavo – imdavomės traktorių, automobilių dyzelino arba mazuto. Tai buvo ir nepigus, ir neekonomiškas, ir, blogiausia, labai taršus kuras.
Šiandien dar brangiau mokėtume už gamtines dujas, bet savo katilinėse jų nenaudojome ir nenaudojame. „Lietuvos dujų“ paslaugų atsisakėme dar tada, kai dujotiekis buvo tiesiamas į Visaginą. Įvairiais būdais mus įkalbinėjo, vertė, bet atsilaikėme. Ir dabar, taip smarkiai kylant dujų kainoms, džiaugiamės atsisakę gamtinių dujų kaip kuro.

– Kai pirmą kartą paleidome pakurą , kūrenamą smulkinta mediena, pasijutome vos ne karaliai – šypsodamasis kalba L. Cijūnėlis. – Tada mediena buvo trigubai pigesnė negu dabar. Be to, mus užversdavo kalnais pjuvenų už dyką – tik imk ir kūrenk. Buvo medienos perdirbimo įmonių bumas Lietuvoje. Prie buvusių fermų driekėsi ilgiausios pjuvenų ir kitokių medžio atliekų rietuvės. Kai kurie verslininkai įsigudrindavo pjuvenomis užpilti miškus, pamiškes. Įmonei viena šilumos kilovatvalandė kainavo pigiausiai.

Tęsdamas pokalbį L. Cijūnėlis pastebi, kad dabar situacija šiek tiek kitokia. Nei pjuvenų, nei medžio atliekų niekur už dyką negausi. Daugėjant biokuro katilinių, kyla ir medienos atliekų kainos.

Įmonės ekonomistų skaičiavimais UAB Ignalinos šilumos tinklai  per šildymo sezoną vidutiniškai sudegina apie 22 tūkst. kietmetrių medžio skiedros. Kai žiemos būna šiltos, pakanka ir 19-20 tūkst. kietmetrių medienos . Centrinė katilinė Ignalinoje vidutiniškai per parą sunaudoja 50-60 kietmetrių.
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šiuo metu šalyje yra 15 šilumos tiekimo bendrovių, kuriose daugiau kaip pusę kuro sudaro gamtinės dujos. O įmonių, kuriose biokuras sudaro daugiau kaip 50%, yra jau 18. Bet joms atitenka vos 16% rinkos.

– Nesutinku su nuomone, kad šiluma daugiausia brangsta ten, kur daugiausia investuota, – teigia L. Cijūnėlis. – Pastaraisiais metais mūsų bendrovė tikrai nemažai investavo modernizuodama savo šilumos ūkį. Tačiau kol kas Ignalinoje šilumos kaina mažiausia Lietuvoje. Ignaliniečiai vartotojai iki šiol visą laiką mokėjo tik 12,85 ct už 1 kWh. Tik nuo šių metų vasario mėnesio  patvirtinta nauja kaina – 14,61 ct už 1 kWh. O šilumos savikaina yra daugiau kaip 17 ct. Nesunku apskaičiuoti, kiek netenkame pajamų. Todėl vėl būsime priversti didinti kainą.
Kaimynai uteniškiai šiemet šilumą pabrangino 40%, molėtiškiai 25%. Dabar Molėtuose šiluma kainuoja 18,32 ct. Utenoje – 20,13 ct, Anykščiuose numatoma 31,59 ct už kWh. „Ignalinos šilumos tinklai“ rajono Tarybai ir Kainų reguliavimo komisijai teiks pasiūlymą šilumos kainą padidinti iki 21,04 ct kWh.

Ateities projektai

Kalbėdamas apie ateities planus, L. Cijūnėlis džiaugiasi, kad jau dabar padėti tvirti pamatai stabiliam, patikimam įmonės darbui, geresniam vartotojų poreikių tenkinimui. Dirba nauji našūs katilai,  įrengti automatizuoti autonomiški šilumos punktai, katilinėje sumontuotas ekonomaizeris. Beje, tai labai ekonomiškas įrenginys, kurio dėka iš katilinės išmetamų dūmų dar paimame šilumos. Tų dūmų temperatūra siekdavo 180 °C, o dabar jau tik 40 °C. Ekonomaizeris labai padeda taupyti kurą. Kainavęs apie 3 mln. Lt, šis įrengimas turėtų atsipirkti per 3–4 metus.
Šiuo metu baigiamas ruošti Ignalinos miesto ir  Vidiškių kaimo šiluminių tinklų rekonstrukcijos planas. Šis projektas kainuos apie 8 mln. Lt. Taip pat planuojame įsirengti kogeneracinį katilą, kuris leistų kartu gaminti ir elektros energiją. Tai ypač aktualu ir Ignalinos  gyventojams artėjant Ignalinos AE uždarymui.
 
Zenonas Mikšys